Temos

„Ta programa buvo kurta ne dėl kažkokių varnelių sudėliojimo, o siekiant konkrečių tikslų. Norėtųsi atgalinės nuomonės iš tų žmonių, kurie dalyvauja šioje programoje – ir kaip mokytojai, ir kaip jaunimas: ką galbūt kitaip reikėtų daryti ateityje, kuo pagelbėti, ko trūksta. Reikia kalbėtis, derinti veiklas, o ateityje – kurti ir pridėtinę vertę“, – sako Šiaulių miesto vicemeras Domas Griškevičius apie Jaunimo verslumo ugdymo programą, kurią finansuoja savivaldybė, o įgyvendina Šiaulių verslo inkubatorius. Apie jaunų šiauliečių verslumą, šios programos įgyvendinimą – pokalbyje su vicemeru.   

Esate vienas Šiaulių miesto savivaldybės vadovų, aktyvus jaunimo organizacijų dalyvis. Kaip apibūdintumėte Šiaulių jaunimo verslumą

Kalbant apie Šiaulių jaunimą, pirmiausia įvardyčiau bendrą problemą – didžioji dauguma gabiausių jaunų žmonių išvažiuoja studijuoti į kitus miestus, šalis ir iš ten nebegrįžta. Akivaizdus pavyzdys – kiek šiauliečių matome dirbančių ministerijose, kitose didelėse šalies įstaigose ir net versle. Čia ir yra paradoksas: jie čia negyvena, bet būtent Šiauliai subrandina tuos žmones.

Tas pats ir kalbant apie Jaunimo verslumo ugdymo programą, ypatingai jauniausiems, gimnazistams, skirtas veiklas: kiek tų jaunų žmonių su įgytomis žiniomis liks Šiauliuose? Nemanau, kad to reikia baimintis – tas jaunimas, kuris liks Lietuvoje, vis tiek dirbs, mokės mokesčius mūsų valstybėje.

Lygindami įvairias statistines didžiųjų miestų lenteles pastebim, kad Šiauliai dažniausiai paskutinėje vietoje būna pagal užsienio investicijas. Viena vertus – tai blogai, nes užsienio investicijos pritraukia pakankamai daug piniginių lėšų. Kita vertus – yra vietinis verslas, kuriame sukasi vietiniai žmonės ir sukuria geros kokybės, užsienio rinkoje gebančius konkuruoti produktus. Būtent šiauliečiai, Šiaulių apskrities verslininkai, vysto gerą verslą ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Manau, kad šiauliečių verslumo gyslelė gyva dar nuo sovietinių laikų, nes būtent čia pirmiausia vystėsi privatus verslas.

Rengdami Šiaulių miesto strateginį planą 2016–2020 m.,  tyrimą atlikę jo rengėjai nustatė, kad steigtis verslui mieste, po lėšų trūkumo, labiausiai trukdo informavimo, konsultavimo ir karjeros planavimo paslaugų trūkumas. Ar Jaunimo verslumo iniciatyvų skatinimo programa padės šią spragą užpildyti?

Statistikos, kokią šiauliečių verslininkų dalį sudaro jauni žmonės, nėra. Statistika apskritai reliatyvus dalykas. Neseniai žiniasklaida skelbė tyrimo duomenis, kur geriausia vieta kurtis „startupams“. Vilnius atsidūrė žemiau 30-os vietos, kai tuo tarpu pagal interneto prieigą jis atsidūrė vienoje pirmųjų vietų tarp Europos sostinių. Kur daugiausiai „startupų“ atsiranda? Berlynas tik antrame penketuke, nors kita statistika rodo, kad būtent Berlyne kuriasi daugiausiai „startupų“.

Kaip vertinti verslumą – pagal įmonių, įvairių verslo formų ar verslininkų skaičių? Turim nemažai gražių pavyzdžių apie jaunų žmonių verslumą Šiauliuose. Per jaunimo organizacijų renginius tenka matyti nemažai pavyzdžių, kai jauni žmonės, gimnazistai, legaliai dirba išsiėmę verslo liudijimus – fotografuoja, kuria filmus. Vien Šiaulių verslo inkubatoriuje kiek jaunų žmonių pradėjo ir sėkmingai plėtoja verslą.

Jaunimas dirba ir žino, kaip dirbti legaliai. Tai ir yra vienas iš Jaunimo verslumo ugdymo programos tikslų. Inkubatoriuje įkurtame Jaunimo verslumo ugdymo centre konsultacijos, kitos paslaugos jaunimui nemokamos. Tai reiškia, kad jaunas žmogus, sugalvojęs pradėti verslą, steigti įmonę, čia gaus visą jam reikalingą pagalbą, kurią teiks inkubatoriaus darbuotojai.

Už jaunimo verslumą atsakingos kelios ministerijos, įvairios institucijos, specialistai savivaldybėse, sukurta daugybė programų, skatinimo fondų, o Lietuvos jaunų žmonių verslumas, palyginti su ES vidurkiu, vis dar žemas. Galbūt pas mus jaunų žmonių verslumo ugdymo skatinamas pradedamas per vėlai?     

Savivaldybei yra pakankamai sudėtinga dalyvauti šiuose procesuose, nes riboti ištekliai. Vis dėlto tam tikri žingsniai daromi, yra nedideli jaunimo skatinimo projektai, jie netrukdo jaunimui vystyti idėjas.  Tačiau kas toliau, kur ir kaip realizuoti sukurtą produktą? Pavyzdžiui, pagal Jaunimo verslumo ugdymo programą ŠVI įsikūrė HUB‘as, ten dirbantys jaunuolis sukūrė kokį nors produktą, bet realizuoti jį neturi lėšų. Gal reikėtų numatyti papildomą grandį, numatant lėšų „startupams“?

Jaunimo verslumo ugdymu pavesta rūpintis daugybei įvairių įstaigų, pristeigta visokių programų. Savivaldybė ir apskritai – valstybė tam skiria tikrai nemažai lėšų. Klausimas, ar jie tikrai tikslingai panaudojami? Kaip to pasiekti, irgi geras klausimas. Sėkmingi verslininkai, ir tas pats Ilja Laursas, tikriausiai pasakytų, kad jie jokiomis programomis nesinaudojo – turėjo idėją ir turėjo drąsos. Bet tokių – vienetai. Faktas tas, kad jeigu tokių programų bus, jos tikrai kažką sugeneruos. Bet turim tikslingai veikti.

Universitete jau yra susiformavęs žmogus. Kuo anksčiau mes pradedam tuos verslumo pagrindus kloti, tuo geriau. Reikėtų, manau, net apie darželinį amžių pagalvoti.

Informacija apie programos įgyvendinimą: http://www.svi.lt/jaunimui/

Edvardo Tamošiūno nuotr.

Vicemeras D. Griškevičius (kairėje) – ne tik dažnas jaunimo renginių dalyvis, bet ir turi ką aptarti su Šiaulių verslo inkubatoriaus direktoriumi F. A. Valiu.

11 112