Verslo sėkmės formulės

Visapusišką pagalbą verslui pradėti garantuoja visoje Lietuvoje veikiantys verslo inkubatoriai, kuriuose jau "išperėtas" ne vienas šimtas įmonių, sukūrusių tūkstančius naujų daro vietų ir atradusių savo sėkmės formules.

 PARAMA SMULKIAJAM VERSLUI

"Savarankišką kelią pasirinkusiam verslininkui svarbu suteikti reikiamos informacijos, išmokyti jį pagrindinių verslo principų, padėti pasinaudoti valstybės teikiama finansine parama, taip pat suteikti vietą, kurioje būtų galima saugiai startuoti ir plėtoti verslą", - paslaugų verslui tinklo uždavinius vardija Ūkio ministerijos Pramonės departamento Smulkaus ir vidutinio verslo skyriaus vedėja Živilė Kriščiūnienė.
Paslaugų verslui tinklas, kurį sudaro 42 verslo informacijos centrai ir 7 verslo inkubatoriai, aprėpia visus Lietuvos regionus. Lietuvoje veikia Kauno technologijos universiteto, Telšių, Vilnijos, Alytaus, Šiaulių, Kazlų Rūdos, Visagino inkubatoriai, o verslo informacijos centrai yra beveik kiekvienoje savivaldybėje.
Pasak Ž. Kriščiūnienės, Ūkio ministerijos drauge su savivaldybių tarybomis ir apskričių viršininkų administracijomis įsteigti verslo informacijos centrai ir inkubatoriai darniai papildo vieni kitų veiklą ir pradedantiesiems verslininkams duoda praktinės naudos: verslo informacijos centrai konsultuoja ir moko, o verslo inkubatoriai, be mokymų, dar ir "augina" naujas įmones. Inkubatoriai siekia padėti besikuriančioms įmonėms subręsti ir išugdyti jų sugebėjimus prisitaikyti ir nepriklausomai veikti rinkoje. Kartu inicijuojamas naujų verslo rūšių ir darbo vietų kūrimas, remiama naujų technologijų plėtra, bandoma jas komercializuoti. Inkubatoriai taip pat siekia mažinti nesėkmingų verslo rūšių kiekį, formuoti verslo bendradarbiavimo tinklą mieste ir regionuose, skleisti teigiamą užsienio patirtį.

VERSLO PRADŽIAMOKSLIS

Savo verslo pradedanti įmonė inkubatoriuje paprastai įsikuria trejiems metams. Pirmaisiais metais įmonė moka apie 25 proc. biuro patalpų nuomos kainos, antraisiais - 50 proc., o trečiaisiais - 75 proc. Be to, įmonei suteikiama galimybė naudotis pašto dėžute, faksu, kopijavimo technika, kita biuro įranga. Mažiau mokantis už nuoma ir galintis naudotis biuro įranga pradedantysis verslininkas visą energiją gali sutelkti įmonės veiklos strategijai, klientų paieškai, paslaugų ir gaminių kokybei tobulinti.
Ūkio ministerijos atstovės teigimu, verslą pradedantiesiems yra ypač svarbūs inkubatoriuje teikiami mokymai ir konsultacijos. Inkubatoriaus vadybininkai periodiškai ištiria inkubuojamų įmonių poreikius ir pagal tai planuoja įvairius seminarus, kursus, konsultuoja individualiai. Dažniausiai įmonės pageidauja mokymų buhalterinės apskaitos, vadybos, rinkodaros temomis. "Daugelis įmonių išmoksta tiesiog verslo pradžiamokslio. Patekusiai į inkubatorių įmonei yra sudaromas verslo planas trejiems metams, o inkubatoriaus administracijos darbuotojai stebi ir padeda įgyvendinti planą, padeda patarimais, pasiūlo reikiamų mokymų", - sako Ž. Kriščiūnienė.
Inkubatoriuose yra sukaupta visa informacija apie valstybės teikiamą finansinę paramą. Inkubatoriai su bankais yra sudarę sutarčių, vadybininkai padeda parengti dokumentus nacionalinei paramai ar kredito garantijoms gauti.
Suskaičiavus visų inkubatorių pateiktus atsakymus į paklausimus, rengtus mokymus, sklaidos renginius ir konsultacijas, matyti, kad vien per tris šių metų ketvirčius paslaugų yra gavę daugiau kaip 9300 asmenų.

TŪKSTANČIAI NAUJŲ DARBO VIETŲ

2006 m. rugsėjo pabaigoje septyniuose Lietuvos verslo inkubatoriuose veikė 185 įmonės, kurios per tris šių metų ketvirčius, be jau turimų, papildomai sukūrė 186 naujas darbo vietas. Nuo inkubatorių veiklos pradžios iš viso buvo sukurta daugiau kaip 2700 naujų darbo vietų.
Pasak Ž. Kriščiūnienės, inkubatoriuose įsikūrusios įmonės teikia paties įvairiausio pobūdžio paslaugas. Inkubatoriuose dažnai įsikuria draudimo, gamybinių konstravimo, pervežimo, informacinių technologijų specialistai, auditoriai, teisinių paslaugų teikėjai, architektai, dizaineriai. Telšių, Kazlų Rūdos ir Alytaus inkubatoriai turi ir gamybines patalpas, todėl čia yra įmonių, užsiimančių siuvimo, metalo, medžio, gintaro apdirbimo darbais, įrengtos remonto dirbtuvės.
Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio skyriaus vedėjos teigimu, anksčiau į inkubatorių buvo priimamos visos tokį pageidavimą pareiškusios įmonės. Dabar daugiau dėmesio skiriama inovatyvioms, aukštesnes technologijas ir didelę pridėtinę vertę sukuriančioms įmonėms. Svarbu ir tai, kad bendrovių teikiamos paslaugos ar gaminiai turėtų paklausą konkrečiame regione.
Paprastai verslo inkubatoriai būna užpildyti apie 90 proc. "Nepanaudoti 10 proc. atsiranda todėl, keletas įmonių palieka inkubatorių. Kol jų vietą užima naujos įmonės, dalis inkubatoriaus ploto nebūna naudojama", - aiškino Ž. Kriščiūnienė.

SĖKMĖS ISTORIJOS

Ūkio ministerijos atstovės teigimu, nėra vienos formulės, lemiančios pradėto verslo sėkmę. Įmonių pasiekimai susiję ne tik su tuo, kokią informaciją ir žinias verslininkas pasiima iš aplinkos, bet ir su asmeniniais sugebėjimais sukauptas žinias lanksčiai ir kūrybiškai pritaikyti konkurencinėje kovoje. Inkubatoriuje susitelkusios įmonės naudos gauna ir iš buvimo toje pačioje verslą kuriančioje vietoje. "Verslo inkubatoriuje keletas dešimčių firmų, atskiri verslininkai ar kūrybiniai kolektyvai, dirbdami vieni šalia kitų, bendradarbiaudami ir veikdami artimose srityse, dalijasi patirtimi, teikia vieni kitiems pagalba", - sako Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius Feliksas Alius Valys.
Kiekvienas inkubatorių gali pasigirti savomis sėkmės istorijomis. Pavyzdžiui, viena prieš šešerius metus Šiaulių verslo inkubatoriuje įsikūrusi kompleksinius informacinių technologijų sprendimus siūlanti įmonė savo veiklą pradėjo turėdama vos 2 darbuotojus, o pirmųjų metų veiklą baigė gaudama 100 tūkst. Lt pajamų. Šiuo metu įmonėje dirba jau 18 žmonių kolektyvas, o 2005 m. apyvarta sudarė beveik 6 mln. Lt, bendrovė įsigijo patalpas Vilniuje.
Kitos šiame inkubatoriuje išaugusios įmonės sėkmės pradžia susijusi su ambicingu Šiaulių universiteto Fizikos ir matematikos fakulteto studentu, kuris dar trečiame kurse įsteigė įmonę, diegiančią ir montuojančią įvairias apsaugines, priešgaisrines ir vaizdo stebėjimo sistemas. Jau pirmaisiais metais pasiekusi 0,5 mln. Lt apyvartą šiuo metu įmonė išaugo iki 30 darbuotojų, o metinė jos apyvarta siekia 4-5 mln. Lt. Sustiprėjusi įmonė įsigijo savo biurą ir gamybines patalpas, atliko užsakymus stambioms Lietuvos įmonėms, tarp kurių yra mažmeninės prekybos tinklas, bankas, žinomas maisto pramonės gamintojas.
Kazlų Rūdos verslo inkubatoriuje prieš daugiau kaip metus įsikūrė vienintelė tokias paslaugas visoje Marijampolės apskrityje teikianti reklamos kūrimo ir įvaizdžio formavimo įmonė. Įmonės įkūrėją veiklos imtis paskatino televizijos reportažas apie Kazlų Rūdos pramonės plėtrą. "Priimti sprendimą dėl veiklos padėjo Kazlų Rūdos verslo inkubatoriaus pasiūlytos galimybės: iš karto pradėti veiklą įrengtose administracinėse patalpose, mokant lengvatinę nuomos kainą, naudotis inkubatoriaus darbuotojų teikiamomis konsultavimo verslo klausimais paslaugomis bei įsilieti į bendradarbiavimo su kitomis inkubuojamomis bei asocijuotomis įmonėmis aplinką", - sakė Kazlų Rūdos inkubatoriaus direktorė Meirita Tamašauskienė.
Jau pirmaisiais veiklos metais įmonė teikė paslaugas ne tik Kazlų Rūdos, bet ir Marijampolės, Vilkaviškio verslininkams. Vėliau įmonė įkūrė tris darbo vietas, jos apyvarta per vienerius metus viršijo 100 tūkst. Lt. Įmonei net pavyko prisivilioti keletą specialistų iš Kauno ir Vilniaus, kuriuos sudomino galimybė iš samdomų darbuotojų tapti bendrasavininkais Kazlų Rūdoje.

SUKAUPTAS POTENCIALAS

"Mažesniuose miestuose verslo inkubatoriaus siūlomos verslo paramos paslaugos, mažesnė negu didmiesčiuose patalpų nuomos kaina skatina steigti įmones regionuose, pritraukti daugiau specialistų ne tik dirbti, bet ir gyventi čia. Tai akivaizdi verslo inkubatorių teikiama nauda skatinant verslumą ir regionų plėtrą", - neabejoja Kazlų Rūdos inkubatoriaus direktorė.
Pasak Šiaulių verslo inkubatoriaus direktoriaus A. Valio, svarbu išlaikyti ir turimus ryšius su inkubatorius palikusiomis ir sėkmingai savarankiškai veiklą tęsiančiomis įmonėmis. "Dauguma inkubuojamąjį laikotarpį jau baigusių įmonių yra asocijuotos mūsų inkubatoriaus narės, aktyviai dalyvauja verslo inkubatoriaus projektuose. Sėkmingai veikiančios įmonės padeda naujoms įmonėms savo patarimais ir konsultacijomis", - sako jis.
Dauguma inkubatorius palikusių įmonių sugeba išsaugoti įgytą įdirbį ir išlikti rinkoje. Kai kuriuose inkubatoriuose veiklą pradėjusių įmonių išlikimo rinkoje procentas viršija 90 proc.
"Nuo inkubatorių įsikūrimo pradžios kokybiškai gerėjo ne tik inkubatoriuose teikiamos paslaugos, bet keitėsi ir pačios įmonės. Tai rodo ne tik sumokėtų mokesčių ar sukurtų naujų darbo vietų skaičius, bet ir pačių įmonių gaminamų produktų ir teikiamų paslaugų pokyčiai: atsiranda daugiau intelektinės produkcijos, didėja įmonių eksportas, surandama užsienio partnerių. Dėl inkubatorių kai kuriuose regionuose paspartėjo visos infrastruktūros plėtra", - teigia Ūkio ministerijos atstovė Ž. Kriščiūnienė.

TARPTAUTINĖ PATIRTIS

Inkubatoriuose sukauptą potencialą rodo ne tik geri juos palikusių įmonių rezultatai. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto verslo inkubatorius praėjusiais metais Italijoje vykusios pasaulinės konferencijos "Geriausias technologinis verslo inkubatorius" metu buvo pripažintas sparčiausiai augusiu verslo inkubatoriumi šalyje. Šis apdovanojimas yra teikiamas vertinant paskutinių trejų metų veiklos rezultatus, atsižvelgiant į sukurtų naujų darbo vietų skaičių inkubuojamose įmonėse, inkubuojamų verslo įmonių skaičiaus augimą, inkubatoriaus patalpų užimtumo santykį ir iš inkubatoriaus išėjusių bei sėkmingai veikiančių įmonių skaičių.
Verslo inkubatoriai semiasi ir tarptautinės patirties. Siekiant plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, išsamiau supažindinti su užsienio šalių verslo aplinka ir verslo inkubatorių veiklos praktika, lapkričio viduryje Telšių apskrities verslo inkubatoriaus iniciatyva pirmą kartą šalyje vyko Tarptautinis verslo inkubatorių forumas, kuriame dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Danijos ir Švedijos vyriausybinių ir verslo organizacijų, verslo inkubatorių atstovai.
"Tarptautinis verslo inkubatorių bendradarbiavimas ir tarptautinis pripažinimas leidžia pasitikrinti Lietuvos inkubatorių pasiekimus ir situaciją tarptautiniame kontekste. Nors dar yra ko siekti ir kur tobulėti, sulauktą kitų šalių pripažinimą vertiname labai teigimai. Vadinasi, mūsų inkubatoriai yra pajėgūs ugdyti konkurencingas ir rinkos pokyčiams atsparias įmones, o valstybės sukurtas mechanizmas yra veiksmingas", - Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo skyriaus vedėja.